Balandžio 2-15 dienomis Vokietijos miestas Drezdenas tapo šachmatininkų Meka – čia vyko Europos vyrų ir moterų asmeniniai čempionatai.
Lietuvos garbę šiose Pirmenybėse,ypač vyrų skyriuje, daugiausia gynė Kauno šachmatininkai.Tarp jų – 2 „Margirio“ ŠK nariai : daugkartinis Lietuvos čempionas, dabartinis Kauno čempionas tarpt.meistras Algimantas Butnorius bei tarpt.didmeistris Šarūnas Šulskis.Kitą kauniečių grupę sudarė Kauno ŽŪU studentai, tarp kurių sėkmingu žaidimu išsiskyrė Vytautas Vaznonis. Tačiau apie tai vėliau.
Skiriamuoju 2007m. Čempionato Drezdene bruožu tapo jo masiškumas.Sudėjus Vyrų ir Moterų čempionatus į vieną krūvą, gautųsi visiškai neprilygstama ligtoliniams Čempionatams aukštuma – kone 600 žaidėjų! Manytume, šiame masiškume buvo tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Viena vertus, šachmatams gyvybiškai reikia plėstis, užkliudant kaip galima daugiau komercinių struktūrų bei pelnant žiniasklaidos dėmesio.Tad vokiečiai, siekdami masiškumo, negailėjo pastangų –buvo įsteigta net 20 „ performanso minus reitingo“ piniginių prizų, kuriems pelnyti labiausiai „kenksmingas“ yra kuo aukštesnis žaidėjo reitingas, o kuo asmeninis FIDE reitingas mažesnis – tuo jie labiau pasiekiami.Džiugu pažymėti, kad kaip tik šiais prizais „pasisotino“ nemaža dalis minėtos Kauno studentijos (V.Vaznonis, S.Kalvaitis, H.Asauskas).Neabejotina,kad tai jiems taps puikiu akstinu tęsti šachmatinę karjerą ir siekti tolimesnių sportinių aukštumų.
Tačiau didelis žaidėjų skaičius nemaža našta prislėgė Čempionato vadybos kokybę.Tą savo kailiu patyrė ir „Margirio“ atstovai. Po nesėkmės 3-iajame rate prieš ukrainiečių didmeistrį Z.Efimenko (partijos fragmentas privedamas žemiau), Š.Šulskis turėjo 1,5tšk iš 3 gal. ir jau psichologiškai ruošėsi susitikimui su tokiu pačiu savo „likimo broliu“. Kaip sukrėstas ir nustebęs gi jis buvo vakare , gavęs laviną sveikinimų iš artimųjų ir bičiulių su šaunia „pergale“, bei patikinimą, kad 4-ajame rate jis žaidžia su 2,5tšk.iš 3gal. turinčiu rusu I. Nepomniashchij...Nepadėjo ir rytinis skambutis Vyr. teisėjui K.Deventeriui,kuris, atsiprašydamas už klaidą,pasakė,kad burtus keisti jau vėlu.Kaip vėliau paaiškino didmeistris, sunkiausia šioje istorijoje vieta jam buvo netgi ne partija ir sekęs pralaimėjimas prieš žvalų ir „ant bangos“ esantį varžovą,o būtinybė asmeniškai nuvilti visus suklaidintus savo gerbėjus bei paversti jų džiūgavimą liūdesiu.
Neabejojame, kad ši klaida galėjo įsivelti tik dėl didžiulės Organizacinio komiteto apkrovos, suvedinėjant galybę rezultatų (Š.Šulskis visiškai taisyklingai užpildė rezultatų blanką ir pasirašė).Buvo nemaža nusiskundimų ir dėl tiesioginių transliacijų kokybės.Be to, galima iškelti retorinį klausimą: ar tikrai Čempionatas vertas savo, kaip pačių stipriausiųjų žaidėjų susibūrimo vardo,jei vienam žaidėjui pelnyti piniginį prizą neužtenka ir 7tšk., o kitam užtenka ir 4,5?Ar išties gerai būti stipriam? Ar neišsigims tokiu būdu Čempionatas į eilines masines atviras varžybas, kurių gausiai vyksta pasaulyje? Tai klausimai Europos šachmatų sąjungai. Gal vėl vertėtų grąžinti kvotas federacijai – pvz. iki 10 žaidėjų kiekvienai, o 3 pajėgiausioms pagal pirmųjų 10 žaidėjų reitingų vidurkį bei renginio šeimininkams – iki 20 žaidėjų? Manytume, renginio prestižas nuo to tik pakiltų, skaudžių nesusipratimų su burtais tikimybė sumažėtų,kaip paspartėtų ir informacinių duomenų perdavimas internetu.
Dabar apie pačius šachmatus.Teneįsižeidžia moterys, tačiau daugiausia ketiname kalbėti apie Europos vyrų čempionatą.Reikalas tame, kad visi 6 Lietuvos vyrų atstovai, dalyvavę Pirmenybėse, daugiau ar mažiau susiję su Kauno vardu, kai moterys –labiau su Šiaulių.
Didmeistriui Šarūnui Šulskiui patekimas į Pasaulio čempionatą iš Europos pirmenybių nebuvo kvapą gniaužianti naujiena – puoselėdamas ambicingus planus ir šiems metams, jis atvyko į Drezdeną.Deja, tarp 3 ir 4 rato Šarūno laivas užplaukė ant tokios baisios seklumos, kad vėliau pasivyti finalininkų flotilę jam tiesiog pritrūko laiko ir nuotolio.
Šachmatų klubas MARGIRIS
|